en ru pl

2022-2023 m. šildymo sezonas

Mes, kaip ir kiti Europos šilumos tiekėjai, atsakingai pasiruošėme vienam sunkiausių šildymo sezonų. 

Geopolitinei situacijai išliekant labai sudėtingai, gamtinių dujų kaina vis siekia naujas aukštumas ir nėra stabili. Rusija tęsia konvencinį ir dujų karą, todėl neatmestinas variantas, kad šaltuoju metų laiku Europoje dujų paklausa gali būti didesnė už pasiūlą. Gamtinės dujos yra viena iš kuro rūšių, kurią naudojame šilumai ir karštam vandeniui gaminti. 

Sudėtingi laikai reikalauja sunkių sprendimų. Mūsų tikslas – užtikrinti gyvybiškai svarbią šilumą ir karštą vandenį šaltuoju sezonu vilniečių namuose. Artėjančiam šildymo sezonui priėmėme planą „B“ ir turime galimybę laikinai gamtines dujas pakeisti mažasieriu mazutu. 

Suprantame, kad tokie laikini sprendimai klientams ir miesto gyventojams kelia klausimų, todėl pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. 

Kodėl priimtas sprendimas 2022-2023 m. šildymo sezonu laikinai deginti mažasierį mazutą?

Esant dabartinei geopolitinei situacijai, o Rusijai vis labiau šantažuojant Europą dėl gamtinių dujų tiekimo, privalėjome atsakingai vertinti visas galimas rizikas ir joms pasiruošti.  

Mes, kaip šilumos tiekėjas, tokioje situacijoje didžiausią prioritetą teikiame gyvybiškai svarbių paslaugų – šilumos ir karšto vandens tiekimo – užtikrinimui mūsų klientams. Deja, šis šildymo sezonas bus vienas sunkiausių istorijoje, todėl neišvengiamai turėjome daryti sunkius, bet svarbius pasirinkimus. 

Sprendimas šį šildymo sezoną kaip vieną iš kuro rūšių naudoti mažasierį mazutą yra tik laikina priemonė, leidžianti užtikrinti nepertraukiamą šilumos ir karšto vandens tiekimą vilniečiams ir pasiūlyti ekonomiškai pagrįstą kainą. Alternatyvų bei laikinų sprendimų ėmėsi ir kitos Europos šalys ar miestai. 

Ar tokiam sprendimui įgyvendinti reikėjo papildomų investicijų?

Ši kuro rūšis vilniečiams nėra naujiena – skirtingais etapais jis buvo pagrindiniu, papildomu bei rezerviniu kuru, taip pat naudotas ir kituose miestuose.  

Gamtinėms dujoms ir biokurui tapus pagrindinėmis kuro rūšimis, mazuto infrastruktūra nebuvo demontuota ir išliko Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 2 teritorijoje.  

Tam, kad būtų galimybė deginti mažasierį mazutą, reikėjo atnaujinti mazuto priėmimo, saugojimo, tiekimo į katilus sistemas. Taip pat buvo būtina atnaujinti geležinkelio atšaką, kuria elektrinę pasieks mažasieris mazutas. Papildomos įrangos montuoti nereikėtų, tik atlikti esamos mazuto infrastruktūros atnaujinimo ir bandymų darbus. 

Mūsų katiluose praeityje buvo atlikti rekonstrukcijų darbai, kurių metu pakeisti dujiniai degikliai. Jie suteikia galimybę deginti ne tik gamtines dujas, bet ir mažasierį mazutą. 

Kuo skirsis mazuto deginimas anksčiau ir šį šildymo sezoną? 

Praeityje skirtingais etapais kaip rezervinė, pagrindinė ir papildoma kuro rūšis naudotas taršesnis, 3 proc. mazutas. Dabar naudojamas mažasieris, iki 1 proc. mazutas, kurio poveikis aplinkai būtų žymiai mažesnis. 

Taip pat dėl anksčiau atnaujintų degiklių mažasieris mazutas bus deginamas efektyviai, kad generuojamos emisijos būtų kaip įmanoma mažesnės. 

Kiek laiko mažasierį mazutą naudosite kaip alternatyvą kuro rūšį? 

Mažasieris mazutas kaip alternatyvi kuro rūšis bus naudojama laikinai – tik šį šildymo sezoną (apie 5-6 mėnesius). Priklausomai nuo lauko oro temperatūros, dalį vilniečiams reikiamos šilumos energijos pagaminame naudodami tik biokurą. Vėstant orams ir augant šilumos energijos poreikiui, pradedamas naudoti ir kitas kuras – gamtinės dujos. 

Taigi mažasieris mazutas kaip kuras naudojamas tik tuomet, kai šildymo sezono metu reikės patenkinti didesnį šilumos poreikį. Toks drastiškas, bet reikalingas sprendimas yra laikinas. 2023 m. UAB „Ignitis“ valdomoje Vilniaus kogeneracinėje elektrinėje turėtų būti paleistas biokuro blokas, todėl didžioji dalis šilumos Vilniuje būtų gaminama iš biokuro. 

Kokios rūšies mazutas bus naudojamas? 

2022-2023 m. šildymo sezono metu naudojamas mažasieris mazutas yra žymiai mažiau taršesnis lyginant su praeityje degintu 3 proc. mazutu. Mūsų iš ne sankcionuotų šalių įsigytas mažasieris mazutas turi tik 0,9 % sieros.  

Ar šilumai gaminti naudojamos ir kitos kuro rūšys?

Taip. Priėmus sprendimą laikinai, tik šį šildymo sezoną deginti mažasierį mazutą, jis netapo pagrindine kuro rūšimi, o tik papildė jau esamas. 

Šiluma Vilniuje ištisus metus gaminama naudojant biokurą, taip pat iš šios rūšies kuro pagaminta šiluma yra superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, todėl daugiau nei pusė Vilniaus miestui reikiamos šilumos energijos yra pagaminama iš biokuro. Šilumos poreikis išauga tuomet, kai termometro stulpelis leidžiasi žemyn ir atšąla. Tokiu atveju paprastai jungiami dujiniai katilai, kurie pagamina trūkstamą šilumos kiekį. 

Ar dėl mažasierio mazuto naudojimo bus jaučiamas kvapas ir triukšmas?

Poveikio aplinkai vertinime (PAV) atlikti kvapo ir triukšmo taršos modeliavimai rodo, kad triukšmo ir kvapo leistinos normos nebus viršijamos. Vis dėlto dėl atnaujinto geležinkelio eismo galimi papildomi garsai, tačiau jie leidžiamų normų neviršys. Taip pat elektrinės teritorijoje galimas nežymus supuvusio kiaušinio kvapas.

Kokią įtaką šio kuro naudojimas turi šilumos kainai?

Naudojamos kuro rūšies kaina itin svarbi dedamoji, kuri lemia galutinę šilumos kainą klientams. Šiuo metu energetikos išteklių rinkoje yra daug neapibrėžtumų. Svarstant mažasierio mazuto deginimo alternatyvą Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) vertino, kad šilumos kaina galėtų išlikti panašiame lygyje, koks buvo praėjusių metų šildymo sezoną arba net šiek tiek mažesnė.  

Skaičiuojama, kad naudojant mažasierį mazutą kaip vieną iš kuro rūšių vidutinė šilumos kaina galėtų siekti 8-9 ct/kWh. Naudojant gamtines dujas, šiluma galėtų kainuoti apie 16-17 ct/kWh. Tą rodo ir spalio mėnesio Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtinta šilumos kaina.  

 

Ką daryti, jeigu patiriu sunkumų apmokant sąskaitą už šildymą? 

Mažesnes pajamas gaunantys klientai gali kreiptis dėl šildymo išlaidų kompensacijos. Šiemet jas gali gauti kur kas daugiau gyventojų, jos skiriamos visam šildymo sezonui. Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. Taip pat dėl teisės į kompensacijas nustatymo galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyrių. Daugiau informacijos apie kompensacijas už būsto šildymo išlaidas rasite čia.  

Jeigu kompensacija Jums nepriklauso arba jos nepakanka, AB Vilniaus šilumos tinklai suteikia galimybę atidėti dalį mokėjimų. Daugiau informacijos apie šią galimybę pateiksime iki lapkričio mėnesio.  

Seimas priėmė sprendimą dėl nulinio Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymo paslaugoms. Šildymo sezono metu gyventojams už šildymo paslaugas PVM mokėti nereikės.